- atvelti
- 1 atvélti, àtvelia, atvė́lė 1. tr. Ds, Dsn atriekti (ppr. daug): Kam atvė́lei tokį lustą duonos – žinai, kad greit reiks susdėt dantis an lentynos Rod. | refl. tr. Lš.: Atsivė́lei didžiausią riekę duonos, suvalgysi gi tu? Ml. Atsivė́lė bernas duonos didžiausią abyšalę ir įsidėjo ažantin Š(Sl). | Žalia duona, vélte atvė́liau riekikę (lipo prie peilio) Krš. 2. tr. atgabenti, atnešti, atvežti: Dobilų vežimą atvė́lė Dglš. Atvė́liau močiai tris paršus, tegul ugdo Str. Atvė́lė maišą Š(Dglš). ║ atsiųsti: Atvéls tokį laišką – i akės pabals Krš. 3. tr. prk. pagimdyti: Atvė́lė vaiką Š(Dglš). 4. intr. Ak iš naujo atželti, ataugti. 5. refl. Db nelauktam, netikėtam ateiti, atsivilkti: Ans atsivéls, o aš neturiu kuomi vaišinti J. Iš kur ten ans atsivė́lė, nėko nesakė Trk. Žiemkeliu atsivela juodas kaip maišas tiesiai anam viršuj LTR(Krp). Nelaba Mogilė atsivėlusi į lietuvių tautą uždegė netaikas ir kerštus S.Dauk. 6. tr., intr. išmušti, išpliekti: Aš tau šonus atvélsiu Š. Kad atvelsiu lazda per šonus, tai tu net kazoką šoksi Nč. Tik atvėlei atvėlei malkapagaliu per šonus, kad atmint visą buitį, iš kur kojos dygsta Rod. Maiše indėsiu, turpėm pašersiu, o kančiukėliu šonus atvelsiu LTR(Srj). 7. tr. prk. spręsti: Ne taip konfliktai atveliami Vd. \ velti; apvelti; atvelti; davelti; įvelti; papaįsivelti; išvelti; nuvelti; pavelti; parvelti; pervelti; pravelti; privelti; razvelti; suvelti; užvelti
Dictionary of the Lithuanian Language.
См. также в других словарях:
apvelti — 1 apvelti, àpvelia, apvėlė tr. Š, Rtr 1. šiaušiant, trinant padaryti kiek tvirtesnį, storesnį: Tris sienas milo išaudėm ir apvėlėm Lp. Apvėliau pirštines DŽ1. ║ taršant, trinant, lipdant beveik pagaminti ką (iš vilnų), kiek pavelti: Vienoj… … Dictionary of the Lithuanian Language
atvalstyti — iter. 1 atvelti 6: Arklys tuoj pasdarė kaip kitas, kai atvalstė pagalunkščiu per šonus Slk. Anas tą velnią atvalstė, kiek parejo LTR(Slk). valstyti; apvalstyti; atvalstyti; įvalstyti; išvalstyti; privalstyti; suvalstyti; užvalstyti … Dictionary of the Lithuanian Language
atvalūtoti — atvalū•toti tr. atlaužti, atvelti. | refl. tr.: [Jie] duonos neriekia peiliu: žėdnas priejęs atsivalū•toja iš puskepalio, ir gana Jž. valūtoti; apvalūtoti; atvalūtoti; suvalūtoti; užvalūtoti … Dictionary of the Lithuanian Language
davelti — 1 ×davelti, dàvelia, davėlė (hibr.) tr. baigti velti: ^ Nugi, buvo toks biškį nedaveltas (ne viso proto) Žl. velti; apvelti; atvelti; davelti; įvelti; papaįsivelti; išvelti; nuvelti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išvelti — 1 išvelti, ìšvelia, išvėlė Rtr 1. tr. sutaršyti, sušiaušti: Išvel̃s tau galvą, t. y. suvels kaltūną J. 2. tr. veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: Išveliam milą ir tada siuvam burnosus LzŽ. Tep jau neišglencavojom, neišvėlėm kap pirktinį [milą] … Dictionary of the Lithuanian Language
nuvelti — 1 nuvelti, nùvelia, nuvėlė 1. refl. susitaršyti, susišiaušti: Jug į velnius atrodo: apžėlę, apaugę, sprandai nusivėlę kaip šunų pauodegiai – baimė baimė! (apie jaunuolių išvaizdą) Plt. 2. tr. veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: Milai [būdavo]… … Dictionary of the Lithuanian Language
papaįsivelti — 1 papaįsivelti, papaįsìvelia, papaįsivėlė (dial.) daugeliui prikibti: Papainsivėlę musaitės Dv. velti; apvelti; atvelti; davelti; įvelti; papaįsivelti; išvelti; nuvelti; pavelti; … Dictionary of the Lithuanian Language
parvelti — 1 parvelti, par̃velia, parvėlė tr. 1. Pn, Brž partrenkti, įveikti: Jį parvel̃t ir Petras, nereikia ir stipraus Slm. Jei nekiši kojos, manęs neparvelsi Skrb. Parvėlau ant žemės aš tą basakojį ir viškai suniurkdžiau Ps. Aš jį parvėlau Grž. Babutę… … Dictionary of the Lithuanian Language
pavelti — 1 pavelti, pàvelia, pavėlė 1. tr. NdŽ kiek sutaršyti, pašiaušti. | refl. NdŽ: Pasvėlę jau [triušio vilnos], reikia pešt Klt. 2. tr. NdŽ, DŽ1, KŽ kiek veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: Išaudžia [milą], tai piestoj grūda, ir tada jau paveltas… … Dictionary of the Lithuanian Language
pervelti — 1 pervelti tr. 1. KI324 iš naujo veliant padaryti tvirtesnį, storesnį, naujai suvelti. 2. per daug suvelti: Veizėk, neparvelk par daug pančekų, kojos nebįkiši Užv. 3. prk. įveikti, nugalėti: Smerčia peklą pervėlė BzB314. velti; apvelti; atvelt … Dictionary of the Lithuanian Language
